1 pamoka  8:00 - 8:45
2 pamoka  8:55 - 9:40
3 pamoka  9:50 -10:35
4 pamoka  10:55 - 11:40
5 pamoka  12:00 - 12:45
6 pamoka  12:55 - 13:40
7 pamoka  13:50 - 14:35
8 pamoka  14:45 - 15:30
9 pamoka  15:40 - 16:25

 

Gimnazijos globėjas

Joachimas Lelevelis (1786 – 1861)

 

Žymus XIX amžiaus lenkų istorikas, vienas iš Europos numizmatikos pradininkų, Vilniaus, Krokuvos ir Briuselio universitetų profesorius. Garsus pedagogas, didelis graviūrų meistras, jaunimo mėgstamas dėstytojas.

Mokslus baigė Vilniuje. Nuo 1809 metų profesoriavo Kšemence, o nuo 1818 iki 1821 metų dirbo Varšuvos bibliotekoje. Nuo 1821 iki 1824 metų dėstė Vilniaus universitete. Prasidėjus ,,Filomatų procesui” atleistas iš pareigų, atsidėjo istorijos studijoms.

Joachimas Lelevelis buvo ne tik puikus mokslininkas, kaip daugelis žymių to laikotarpio veikėjų, bet ir aktyviai dalyvavo politinėje, patriotinėje bei visuomeninėje veikloje. Buvo Liaudies susirinkimo deputatas. Vykstant 1831 metų sukilimui, buvo Patriotinės draugijos pirmininkas, Administracinės tarybos narys, vėliau – Liaudies vyriausybės narys. Kai sukilimas buvo numalšintas, išvyko į Paryžių, paskui – į Briuselį. Ten įstojo į Jaunosios Lenkijos bendriją, tapo Tarptautinės demokratų organizacijos nariu.

Joachimas Lelevelis buvo mokslininkas, aprėpęs daugelį sričių. Jis teigė, jog istorija turi apimti visuomenės gyvenimą. Žmonijos istoriją jis suprato kaip nuolatinę tautų raidą. Jis ne tik aprašė įvykius, bet ir bandė atskleisti įvykių raidos mechanizmą, jų sąsajas su ekonominėmis bei socialinėmis aplinkybėmis.

Joachimas Lelevelis sukūrė naujas mokslo šakas, kurių pagrindą sudarė istorijos mokslas, pavyzdžiui, bibliografijos teoriją. Jo gyvenimas ir veikla tarsi sujungė Švietimo epochą su epocha, prasidėjusia po Žečpospolitos padalijimo. Jo požiūris darė didelę įtaką Europos istoriografijai. Joachimo Lelevelio moksliniai darbai ir dabar žavi tiek užmoju, tiek kokybe. Mokslinė Joachimo Lelevelio veikla daro didelę įtaką Lenkijos mokslui. Jų reikšmė tokia didelė, kad Joachimą Lelevelį drauge su Naruševičiumi dažnai vadina "lenkų istoriografijos tėvu”.

Garsiausi J. Lelevelio moksliniai darbai:

,,Paprastas ir suprantamas istorijos mokymas” (1815 m.)

,,Apie istoriją ir su ja susijusias disciplinas” (1826 m.)

,,Populiariai apie Lenkijos istoriją” (1829 m.)

,,Numizmatika” (1835 m.)

,,Lietuvos ir Rusijos istorija iki unijos su Lenkija” (1839 m.)

Raižinių meno mokėsi Vilniuje pas Smuglevičių ir Rustemą. Išleido lenkų graviūrų albumą. Tai padaryti padėjo brolis – garsus menininkas ir architektas Jonas Pavlas Lelevelis. Jonas Pavlas Lelevelis dalyvavo Augustovo kanalo, Zamostės ir Varšuvos pilies įtvirtinimų statyboje, statė Prahos fortus, kūrė Šveicarijos Berno miesto pertvarkymo planus.

Joachimas Lelevelis mirė Paryžiuje. Palaidotas Monmartro kapinėse. 1929 metais, pažymint 350-ąsias Vilniaus universiteto įkūrimo metines, jo palaikai perkelti ir palaidoti Vilniaus Rasų kapinėse.