Paspausk ranką J. Basanavičiui

Šiemet  Lietuvos valstybės atkūrimo  dieną  minėsim kitaip. Negalėsime eiti Lietuvos valstybės kūrimo keliu ir paspausti prie filharmonijos tautos patriarchu vadinamo Jono Basanavičiaus rankos. Todėl Vilniaus miesto mokiniai buvo pakviesti dalyvauti dailyraščio konkurse ,,Paspausk ranką J. Basanavičiui“. Tereikėjo  atsispausdinti atsiųstus popieriaus lapus ir perrašyti ranka siūlomą tekstą. Kai kurie mokiniai popieriaus lape išvedžiojo savo delną, o tada kruopščiai ir dailiai guldė ant popieriaus raides.

       Šioje pilietiškumo ir solidarumo akcijoje dalyvavo 5b, 6a, 7a bei II b klasės mokiniai. Reikia pastebėti, kad nebuvo nei vieno darbo be priekaišto. Teko papildomai brūkštelėti nosinę ar virš  u padėti brūkšnelį. O ko verta lietuvių kalbos išskirtinė raidė ė! Ko gero, reikia sutikti, kad šiais  skubos laikais mums ne taip paprasta susikaupti ir kaligrafiškai išbraižyti raides. Ne veltui lietuvių liaudies išmintis byloja:,, Baltos lankos, juodos avys. Kas išmano, tas jas gano”.

        Mokiniai tekstą, skirtą pagerbti J.Basanavičiaus iškiliai asmenybei, rašė namuose. Tad teko mintis nukreipti ir apmąstyti Nepriklausomybės akto signataro nuopelnus Lietuvai namų aplinkoje. Čia iškilo įvairūs vaizdiniai: kaip J.Basanavičius per balas (mat gimė Ožkabaliuose) žengė link šviesos (laikraštis ,,Aušra”). Sužinojome, kaip jis,  Rusijos carui uždraudus lietuvišką spaudą, mokėsi daraktoriaus mokyklėlėje. Studijavo mediciną Maskvoje ir leido lietuvišką elementorių. Gyveno Bulgarijoje, o štai Prahoje sutiko savo amžiną meilę Eleonorą. Kaip J.Basanavičius vedė lietuvių inteligentų būrį į Lietuvos 1918 m. Vasario 16-osios Nepriklausomybę.

        O mūsų nuoširdūs rašto darbai – padėka tautos tėvui ir graži gija į gimnazijos  bendruomenės renginių pynę, skirtą Lietuvos valstybės atkūrimo dienai paminėti. Dėkoju visiems mokiniams, prisidėjusiems prie atminties išsaugojimo. Švęskime Nepriklausomybę. Keletas darbų mūsų galerijoje.

 

        

                                                                  Lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Irena Baltakienė

 

 

 

 

 

                                                          Gerbiamas Jonai Basanavičiau,

 

spaudžiu ranką Jums už tai, kad sukūrėte Didįjį Vilniaus Seimą, įkūrėte Lietuvių mokslo draugiją, atidarėte pirmąją dailės parodą, įkūrėte pirmąją lietuvišką gimnaziją Vilniuje, rūpinotės išsaugoti Gedimino pilį nuo griovimo, keliavote į Ameriką ir ten rinkote lėšas Tautos namams statyti, leidote lietuviškas knygas, kūrėte Lietuvos vėliavą, atkakliai rašėte laiškus carui, kad suteiktų teisę lietuviams patiems spręsti savo likimą, leidote laikraštį  ,,Aušra“.

            Ačiū Jums už 1918 m. vasario 16-osios Nepriklausomybę.