Vyšivankos diena

Labai įdomu pažinti kitas kultūras. Tokia proga pasitaikė ir mums, 7b, 8a ir Ia klasės mokiniams. Gegužės mėnesio priešpaskutinį ketvirtadienį Ukrainoje minima Vyšivankos diena. Ši diena tapo ukrainiečių tapatybės ženklu.

Vyšivanka – ukrainiečių tautinio kostiumo dalis (marškiniai, palaidinė). Šiuos marškinius vilki ir vyrai, ir moterys. Jie siuvinėjami kryželiu arba dygsneliu. Svarbu suprasti, kad vyšivankos siuvinėjamos įvairiose Ukrainos vietovėse skirtingai: gamtos motyvais bei ornamentais. Ukrainiečių vyšivankose meistrės ar šeimos moterys siuvinėja giminės istoriją arba gimtojo krašto peizažo detales: putinų uogas, erškėtrožes, apynius, šermukšnius, aguonas, ąžuolo lapus ir pan. Tikima, kad vyšivankos yra tarsi talismanai ir saugo žmogų nuo įvairių negandų.

Mes solidarizavomės su ukrainiečių tauta ir piešėme vyšivankas popieriuje. Daugiau apie šią tautinio kostiumo puošmeną skaityti galite apačioje esančioje nuorodoje.

                                                                                                      Parengė Irena Baltakienė

                              Vyšivankos diena

      Gegužės trečią ketvirtadienį, šiais metais gegužės 18 dieną, švenčiama Vyšivankos (Višivankos, Vyšyvankos) diena. Iki 2022 metų retas kuris Lietuvos gyventojas susidūrė su žodžiu vyšivanka. Vyšivanka (išsiuvinėta) – tai ukrainiečių tautinio kostiumo dalis, tai yra marškiniai (palaidinė). Kuo jie ypatingi? Tai vienspalvio audeklo siuvinėti marškiniai, liudijantys ukrainiečio tautinį tapatumą, priklausymą ukrainiečių bendruomenei, solidarumą su ja.

        Vyšivankos diena palyginti nesena šventė. Idėja minėti šią dieną kilo 2006 metais Černivcų universiteto studentei Lesiai Voroniuk. Ji pakvietė universiteto draugus apsirengti tautiniais drabužiais, kurių svarbiausias motyvas – siuviniai. Po metų ši iniciatyva apėmė visą Ukrainą, o netrukus ir diasporą, gyvenančią už Ukrainos ribų. 2011 m. vyšivanka pateko į Guinnesso pasaulio rekordų knygą, kai centrinėje Černivcų gatvėje susirinko 4000 žmonių, vilkinčių vyšivankas. 2015 m. atsirado šūkis: ,,Padovanok gynėjui vyšivanką“.

     Vos gimusiam kūdikiui dovanojami pirmieji marškinėliai, kurie yra tarsi laimės talismanas. Į siuvinėtą ornamentą sudėta viskas, kas yra artimiausia kiekvienam žmogui: namų atributika, gamtos pasaulis. Tikima, kad marškiniai teikia jėgų ir saugo. Tai kiekvienam ukrainiečiui tarsi genetinis kodas. Tikima, kad, kai meistrė siuvinėja vyšivanką, ji įdeda dalelę savo širdies.  Mergaitėms siuvinėjami šeimos ir namų globėjai, berniukams – saugotojo simboliai. Kiekvienas Ukrainos regionas turi savitus raštus. Ypatingą prasmę vyšivanka įgavo 2014 metais per Maidano sukilimą ir Rusijai pradėjus karą prieš Ukrainą.

       Senosios vyšivankos, atkeliavusios iš senovės, dyla. Tad atsirado būtinybė, jas atkurti, kurti autentiškas kopijas, kai giminėje yra viena senolė, o anūkių visas penketas. Atsiranda būtinybė toliau plėtoti meistrystę ir mokyti jaunąją kartą siuvinėjimo meno. Siuvinėjama kryželiu arba dygsneliu. Šiandien siuvinėjama  ne tik rankomis, bet ir modernia siuvinėjimo mašina. Bet svarbiausia, ką reikia žinoti, kad vyšivanka – ukrainiečio ir jo draugų tapatybės dalis. Tai solidarumo ženklas, svarbus artifaktas. Tikima, kad vyšivanka teikia jėgų ir vienija. Be abejo, yra tautų, kurios vilki siuvinėtus marškinius, palaidines, tačiau manoma, kad ukrainiečių vyšivanka ypatinga ir yra spadok (paveldas). Raštuose papasakota šeimos, giminės, regiono, tautos istorija. Geometriniai raštai vertinami kaip simboliniai amuletai, gėlės liudija ryšį su gamta, su stichija, su kūrybiškumo gimimu. Dabar vyšivanka yra pasaulio mados tendencija bei priemonė rinkti aukas karo nuniokotai Ukrainai. Vyšivanka – tai galimybė atrasti kitų šalių kultūrą. Štai Nikolajevo apskrityje vyšivankos siuvamos su kampine iškirpte, puošiamos ąžuolų lapų motyvais. Tradicinė vyšivanka  siuvama tradicine pakelta apykakle. Siuvinėjama aplink kaklą, krūtinę, prie riešų. Stengiamasi siuvinėjimu suteikti apsaugą žmogaus kūnui, drauge ir papuošti. Tikrąją vyšivankos piešinių prasmę galėtų atskleisti ukrainiečių etninės kultūros specialistai, nes kiekvienas Ukrainos regionas siuvinėja savitus ir unikalius tik tam kraštui būdingus ornamentus. 

       Vyšivankos dėvimos per valstybines šventes, etnokultūros dienas, visada, kai rengiamos tautos sueigos ir svarbūs tautos susitikimai. Šiuolaikinės vyšivankos tradicinius ornamentus praturtinamos aktualiais epochos ženklais: išsiuvinėjami valstybės stulpai, tankai, bairachtarai – taigi iš kitų tautų ukrainiečių vyšivankos išsiskiria tuo, kad ornamentai  pasakoja gyvenimą ir liudija istoriją.