Gedulo ir vilties dieną minint

Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti kvietimu paminėjome Gedulo ir vilties dieną – birželio 14 – ąją. Šiemet minime 80 metų nuo pirmųjų trėmimų 1941 metais.

 

                      Gedulo ir vilties dienos minėjimo simboliu šiemet pasiūlytas „Gyvybės medis“.

 

Gyvybės medžio simbolį galima sutikti visame pasaulyje, įvairiose kultūrose. Tai – universalus simbolis. Šį simbolį nuspręsta pasiūlyti minėjimui, nes medis, kaip ir pati gamta, buvo labai svarbus mūsų protėviams. Lietuvių liaudies folklore galima rasti palyginimų „stiprus kaip ąžuolas“, „lanksti kaip liepa“, „tiesi kaip eglė“ ir t.t.. Lietuva nuo seno buvo miškais turtingas kraštas, todėl medžio motyvais buvo puošiami įvairūs daiktai: langinės, kraičio skrynios, įvairūs buityje naudojami baldai, verpimo ratelius dekoravusios prieverpstės. Audėjos medžio motyvus išausdavo audinyje. Todėl medis, medžio simbolis buvo svarbus mūsų protėviams kaip gamtos, stiprybės, gyvenimo ir gyvybės simbolis. Žmonės, kurie prieš 80 metų buvo ištremti iš savo gimtųjų namų, neteko ne tik savo daiktų, asmeninio gyvenimo, bet prarado ir ryšį su gamta, kuri nuo seno siejo lietuvį. Medis simbolizuoja ir gyvybę. Buvę politiniai kaliniai ir tremtiniai, kaip tie medžiai, yra istorijos pasakotojai, perduodantys žinią, ką patyrė jie, jų tėvai ar seneliai. Todėl Gyvybės medis minėjimams naudotina kaip simbolis – istorija perduodama iš kartos į kartą, tarsi nuo medžio šaknų į kamieną, o iš kamieno į šakas. 

Gimnazijos mokiniai (Karina Bobkova (III a kl.), Ana Zelenkevič ir Darius Kovger (II a kl.), Alivija Deviatnikova, Agata Oleinikova, Ineta Sokolovskaja, David Stančinski, Jan Saikovski, Danielius Mečkovskis (I a kl.))  gamino atvirukus su Gyvybės medžio simboliu, skirtus buvusiems tremtiniams ir politiniams kaliniams. Atvirukai buvo perduoti iniciatyvos arganizatoriams. Ši mokinių veikla buvo prasminga ir vertinga, jie ne tik patyrė kūrybos ir dovanojimo džiaugsmą, bet ir turėjo pragą atsigręžti į istorijos įvykius bei pasigilinti į etnokultūros prasmes, taip sujungdami Gyvybės medžio plotmes: praeitį, dabartį ir ateitį.


Organizatorė lietuvių kalbos mokytoja Laima Šatienė