2023-2024 M. M. PRADŽIOS ŠVENTĖ VYKS RUGSĖJO 1 DIENĄ 9.30 val.
GIMNAZIJOS VIDINIAME KIEME
Mišios, naujų mokslo metų pradžios intencija,
bus aukojamos Šv. Rapolo bažnyčioje, Šnipiškių g. 1, Vilnius
rugsėjo 1 dieną, 11.00 val..
Kviečiame dalyvauti.
Palaiminto Kun. Mikolo Sopockos hospisas, tarnauja ir padeda sunkiai sergantiems žmonėms (suaugusiems ir vaikams) bei jų šeimoms. Gimnazija, atsižvelgdama į hospiso vadovės, sesers Michaelos Rak kvietimą, prisijungia prie projekto „Kwiatek dla hospicjum“ („Gėlė hospisui“) ir ragina rugsėjo 1 d. nenešti didelių puokščių gėlių o likusius pinigus paaukoti hospisui, kuris atlieka kilnų, prasmingą ir labai reikalingą darbą.
Nuoširdžiai raginame aktyviai dalyvauti projekte ir padėti hospiso pacientams oriai užbaigti savo žemišką kelionę.
Pagarbiai,
Gimnazijos administracija
Švietimas ir visuomenės gyvenimas yra tarpusavyje susijęs, vienas nuo kito priklausomas. Kuo turtingesnė yra valstybė, tuo švietimas joje sparčiau vystosi ir yra geriau prižiūrimas. Galime drąsiai teigti – kokias turime mokyklas šiandien, tokią valstybę turėsime rytoj.
Vilniaus krašto mokyklos išgyveno daug pakilimų ir skaudžių puolimų. Panašų likimą patyrė ir mūsų įstaiga.
„Penktosios“ mokyklos istorijos pradžia - 1915 m. Vokiečių okupuotoje Lietuvoje valdžia leido steigti visuotines mokyklas. Rugsėjo mėnesį mokslo metai prasidėjo keliose mokyklose, o tarp jų ir dviejose lenkiškose. Pirmoji buvo vaikinų vidurinė mokykla, o antroji – merginų. Lenkų mokytojų sąjungos ir Švietimo komiteto dėka jos buvo reformuotos ir tapo gimnazijomis, o vėliau gavo ir savo pavadinimus. Vaikinų mokyklai suteiktas karaliaus Žygimanto Augusto vardas, o merginų – Elizos Ožeškovos.
Žygimanto Augusto gimnazija buvo viena geriausių tarpukario Lietuvoje. Čia mokėsi ir ją baigė poetas, kuris gavo Nobelio premiją, Česlovas Milošas ir dar vienas šios premijos laureatas, garsus medicinos mokslininkas – Andrew Schally. Gal tai vienintelė pasaulyje gimnazija, kurioje mokėsi net du būsimieji Nobelio premijos laureatai.
1939 m., kai Vilnius atiteko Lietuvai, vaikinų mokykla buvo pavadinta „Vilniaus V valstybinė berniukų gimnazija“, būtent tada ir atsirado pavadinime skaičius penki.
1940 – 1941 mokslo metai atnešė naujų pokyčių, berniukų gimnaziją papildė merginos iš Elizos Ožeškovos mokyklos ir mokiniai iš Joachimo Lelevelio gimnazijos. Taip mūsų įstaiga vėl gavo naują pavadinimą ir tapo Vilniaus 5 – oji vidurinė mokykla. Vokietijos ir Sovietų Sąjungos karo metais mokykla oficialiai neveikė, tačiau ugdymas buvo vykdomas slaptai. 5- osios vidurinės mokyklos renesansas prasidėjo 1944 m. spalio 14 d., kai įvyko pirmasis inauguracinis Mokytojų tarybos posėdis. Mokykla tapo pirmąja lenkų gimnazija – Vilniaus 5 – oji gimnazija. 1949 m. po įvykdytos reformos įstaiga gavo „Vilniaus 5 – osios mokyklos“ pavadinimą, kuris galiojo iki 2001m. Nuo 1953 m. čia mokosi moksleiviai, kalbantys lenkiškai ir rusiškai. Nuo pokario metų mokyklą baigė 4734 absolventai ( iš jų 1507 lenkai), daugiau kaip 200 buvo apdovanota medaliais ir diplomais. Tarp auklėtinių yra nemažai mokytojų, mokslininkų, gydytojų, kultūros veikėjų ir politikų. Drąsiai galime paminėti Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarą Medardą Čobotą. Vilniaus 5 – osios vidurinės mokyklos moksleiviai yra dalyvavę ir laimėję konkursuose ir olimpiadose. Mokytojai savo kruopščiu darbu prisidėjo prie naujų vadovėlių išleidimo ir vertimo. Jau daug metų mokykloje savo žinias gilina ir įgūdžius tobulina įvairių mokomųjų dalykų praktikantai.
1998 m. rugpjūčio mėn. mokyklos Pedagogų taryba priėmė svarbų sprendimą – suteikti mokyklai Žygimanto Augusto vardą, tačiau šį projektą valdžia vis dėlto atmetė. Nuo 2001 m. mokykla turi savo globėją – Joachimą Lelevelį.
Šiandien mokykla yra pilnateisė švietimo įstaiga, atitinkanti Lietuvos Respublikos mokyklų standartus.