Tyrinėti yra įdomu!

        Koks bebūtų turtingas šv. Velykų stalas, jo negalime įsivaizduoti be duonos. Kvapnaus, žmogaus rankų šilumos sušildyto prariekto kepalo, atlaužtos riekelės, kietokos pagardintos kmynais plutelės.

        Lietuvoje nuo žilos senovės susiformavo duonos kepino tradicija, jos kepimo kultūra. O kaip atsirado duonos pavadinimai? Kodėl duona pavadinta būtent taip? Šie klausimai parūpo 7a klasės mokiniams, kurie tęsė projektą apie žodžių kilmę. Mokiniai pasirinko po vieną populiarų duonos pavadinimą ir siekė paaiškinti, kodėl ji pavadinta būtent šitaip. Rinkdami medžiagą apie duoną, jie turtino žodyną ir susidūrė su šiuolaikiniams miesto vaikams nežinomais žodžiais: ližė, tešla, salyklas, kubilas, žiedėti ir kt. Tad teko pavartyti žodyną ir pasidomėti duonos kepimo menu.

        Duonos kelias ant mūsų stalo ilgas. Ne mažiau įdomu, kaip žmonės laužė galvas norėdami įprasminti duonos svarbą, jos sakralią vietą mūsų kultūroje ir tinkamai pavadinti. ,,Biržų duonos“ (Elijus) pavadinimas  atsirado nuo Šiaurės Lietuvos miesto vardo, kurį 16 a. įkūrė garsusis Biržų ir Dubingių kunigaikštis ir etmonas (karo vadas)  Mikalojus Radvila Rudasis. Žodis biržė reiškia pažymėtą kirsti miško vietą. ,,Jorės“ duona (Erikas) pavadinta baltų dievo garbei. Jorė – tai pavasario žaluma. O Joris – tai pavasario dievas ir žemės žadintojas. ,,Žalgirio“ duona  (Andrius B.) kepama Žalgirio mūšio, įvykusio 1410 metais, garbei. Žodis Žalgiris reiškia žalia giria, tai yra žalias miškas. Be to, mes didžiuojamės ,,Žalgirio“ krepšinio komanda. ,,Kauno duona“ (Darius) pavadinta vadinamo antrąja Lietuvos sostine miesto vardu.  Legenda byloja, kad romėno Palemono šeima plaukė į Lietuvą ir čia apsistojo. Vienas iš garbingo Palemono sūnų Kunas įkūrė Nemuno ir Neries santakoje Kauno miestą. ,,Ajerų” duona (Viktorija) pavadinta taip, nes nuo archajiškiausių laikų ajerus (vandenyje ar prie vandens augančius augalus) vartoja tik lietuviai. O ajeras (lot. Acorus calamus) sanskrito kalboje reiškia ,,Vača”, t.y. suteikiantis savybę reikšti mintis, stiprinantis protą. ,,Močiutės” duona (Adrianas) pavadinta vienu seniausiu indoeuropiečių prokalbės žodžiu, kuris daugelyje kalbų yra panašus. Motina, moteris, pramotė, o močiutė – tai motinos motina, vadinasi, kurianti gyvybę. ,,Gudobelės” duona (Faustina) primena įdomią žodžio kilmę, nes gudobelė – tai gudo obelis. O gudas – tai baltarusis, LDK pilietis. Šis pavadinimas asocijuojasi su gražiuoju erškėtiniu medžiu gudobele, o tai augalas, turintis charakterį, saugantis mūsų širdį nuo nerimo ir baimės. ,,Agotos” duona (Patricija)  gelbsti nuo piktos akies ir gaisro. Pavadinimas primena šventąją Agotą, kuri buvo nukankinta, nes neišsižadėjo krikščioniškų tiesų ir buvo uoli katalikė, todėl pagonių 251 m. vasario 5 d. sudeginta. O po metų toje vietoje, pasak legendos, išsiveržė Etnos ugnikalnis. Vasario 5 diena laikoma duonos diena. ,,Elzės” duona  (Justina Z.) pavadinta moters vardu. Ne bet kokiu, o karališku. Elzė – tai Elizabet, Jelizaveta, tik jos prūsiškas variantas. Lietuvių rašytoja I.Simonaitytė išsaugojo pamario krašto vardus romanų puslapiuose, o mes šiandien pavadiname šiuo vardu savo mergaites. Kaip, beje, ir kitas duonos pavadinimas ,,Urtė” primena, kad nauja – tai pamiršta sena. Nedidelį Lietuvos miestelį garsina ,,Daujėnų” (Valerija) duona. Ši duona net iš šiandien kepama tik rankiniu būdu naminėse krosnyse. ,,Bočių”  duona (Agata) primena Žemaitijos kraštą, nes ten bočius – tai tėvukas, tėtukas, senelis, senolis. Kitaip tariant, šeimos maitintojas. Juk be tėvo sunkaus darbo laukuose neužaugtų javai, šeima  badautų. 

           7a klasės duonos pavadinimų tyrimas neapsiėjo be biologijos, istorijos ir  IT žinių. Ir nereikia pamiršti, kad Prancūziją garsina baguette, Sakartvelą (Gruziją) – hačiapuri, Italiją – čebata, Graikiją – pita, o Lietuvos litvakus – beigeliai. Bet lietuviškos ruginės ar kvietinės duonos kepaliuką išvykstančių į platų pasaulį lagamine visada rasi!! Galbūt žodis duona atsirado iš žodžio duoti? Nepamirškime, kad duona ne per vėjus ateina. Taip byloja lietuvių liaudies išmintis.

 

Lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja

Irena Baltakienė