Švietimas ir visuomenės gyvenimas yra tarpusavyje susijęs, vienas nuo kito priklausomas (kuo turtingesnė yra valstybė, tuo švietimas joje sparčiau vystosi ir yra geriau prižiūrimas). Galime drąsiai teigti – kokias turime mokyklas šiandien, tokią valstybę turėsime rytoj.

Vilniaus krašto mokyklos išgyveno daug pakilimų ir skaudžių nuopolių. Panašų likimą patyrė ir mūsų įstaiga.

„Penktosios“ mokyklos istorijos pradžia - 1915 m. Vokiečių okupuotoje Lietuvoje valdžia leido steigti visuotines mokyklas. Rugsėjo mėnesį mokslo metai prasidėjo keliose mokyklose, o tarp jų ir dviejose lenkiškose. Pirmoji buvo vaikinų vidurinė mokykla, o antroji – merginų.  Vaikinų mokyklai suteiktas karaliaus Žygimanto Augusto vardas, o merginų – Elizos Ožeškovos.

Žygimanto Augusto gimnazija buvo viena geriausių tarpukario Lietuvoje. Čia mokėsi ir ją baigė poetas Česlovas Milošas, kuris gavo Nobelio premiją, ir dar vienas šios premijos laureatas, garsus medicinos mokslininkas – Andrew Schally. Gal būt vienintelė pasaulyje gimnazija, kurioje mokėsi net du būsimieji Nobelio premijos laureatai.

1939 m., kai Vilnius atiteko Lietuvai, vaikinų mokykla buvo pavadinta Vilniaus V valstybinė berniukų gimnazija. Būtent tada ir atsirado mokyklos pavadinime skaičius penki.

1940 – 1941 mokslo metai atnešė naujų pokyčių, berniukų gimnaziją papildė merginos iš Elizos Ožeškovos mokyklos ir mokiniai iš Joachimo Lelevelio gimnazijos. Taip mūsų įstaiga vėl gavo naują pavadinimą ir tapo Vilniaus 5 – oji vidurinė mokykla. Vokietijos ir Sovietų Sąjungos karo metais mokykla oficialiai neveikė, tačiau ugdymas buvo vykdomas slaptai. 5- osios vidurinės mokyklos atgimimas prasidėjo 1944 m. spalio 14 d., kai įvyko pirmasis inauguracinis Mokytojų tarybos posėdis. Mokykla tapo pirmąja lenkų gimnazija – Vilniaus 5 – oji gimnazija. 1949 m. po įvykdytos reformos įstaiga gavo Vilniaus 5 – osios mokyklos  pavadinimą, kuris galiojo iki 2001m. Nuo 1953 m. čia mokosi moksleiviai, kalbantys lenkiškai ir rusiškai. Nuo pokario metų mokyklą baigė 4734 absolventai ( iš jų 1507 lenkai), daugiau kaip 200 buvo apdovanota medaliais ir diplomais. Tarp auklėtinių yra nemažai mokytojų, mokslininkų, gydytojų, kultūros veikėjų ir politikų. Drąsiai galime paminėti Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarą Medardą Čobotą.

1998 m. rugpjūčio mėn. mokyklos Pedagogų taryba priėmė svarbų sprendimą – suteikti mokyklai Žygimanto Augusto vardą, tačiau šį projektą valdžia vis dėlto atmetė. Nuo 2001 m. mokykla turi savo globėją – Joachimą Lelevelį.

Šiandien mokykla yra pilnateisė švietimo įstaiga, atitinkanti Lietuvos Respublikos mokyklų standartus.