Vilniaus Joachimo Lelevelio tiksliųjų ir gamtos mokslų ugdymo krypties, pagal inžinerinio ugdymo programos elementus, gimnazija (toliau – Gimnazija) - demokratiška, pagrįsta šiuolaikiniais mokymosi būdais, mokymosi organizavimo ir aplinkų įvairove, gamtos ir tiksliuosius mokslus puoselėjanti, mokymosi ir gyvenimo gimnazijoje susiliejimo besimokanti bendruomenė, grindžianti savo veiklą bendruomenės susitarimais ir mokymusi, prasmės, atradimų ir mokymosi sėkmės siekianti gimnazija, puoselėjanti lietuvių bei tautinių mažumų tradicijas, ugdanti dorą, išsilavinusį pilietį, gebantį žinias pritaikyti praktiškai, integruotis į besimokančią visuomenę, taikyti naujus europinius standartus ir išlaikyti tautinę, patriotinę Lietuvos piliečio savimonę.
Gimnazijos paskirtis - teikti priešmokyklinį, pradinį, pagrindinį ir vidurinį išsilavinimą lenkų ir rusų kalba mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių dėl išskirtinių asmens gabumų matematikai, gamtos mokslams, technologijoms ir techninei kūrybai, suteikiant jiems reikiamų žinių, gebėjimų ir vertybinių nuostatų, kurių reikia planuojant savo karjerą, mokymosi tąsą, padėti asmeniui suvokti šiuolaikinį pasaulį, įgyti kultūrinę, socialinę bei inžinerinę kompetenciją ir būti savarankišku, veikliu, atsakingu žmogumi, norinčiu ir gebančiu nuolat mokytis bei kurti savo ir bendruomenės gyvenimą.
Ugdymas gimnazijoje grindžiamas pagrįstumo, pragmatiškumo ir taikomumo, kūrybiškumo ir inovatyvumo, holistiškumo, darnos ir tvarumo, individualizuoto ir diferencijuoto ugdymo, komunikavimo ir bendradarbiavimo principais. Ugdydami kūrybingumą ir iniciatyvumą atskleidžiame mokinio lyderio, gebančio generuoti ir įgyvendinti naujas idėjas, greitai ir efektyviai prisitaikyti prie kintančių išorinių sąlygų, sėkmingai ugdytis karjerą, derinti inžinerinę, dalykines ir bendrąsias kompetencijas, siekiant priimti sprendimus, kurie būtų tinkami ir logiški ne tik trumpalaikėje, bet ir ilgalaikėje perspektyvoje, atitiktų ne tik kūrėjo, gamybininko, verslininko, bet ir bendruomenės, visuomenės interesus. Ypač svarbus ugdymo turinio individualizavimas ir diferencijavimas, nes tai sudaro sąlygas kiekvieno vaiko saviraiškai. Šiuolaikiniame kintančiame pasaulyje svarbus kritinis mąstymas, praktinės ir kūrybinės veiklos gebėjimai ir įgūdžiai, pasaulio vientisumo ir ekosistemiškumo suvokimas, asmens moralumo ir tautinio savitumo bei savimonės stiprinimas.
