Kelionėse atrandame – į pamokas parsivežame

Minėdami profesinę šventę, mes, gimnazijos mokytojai, leidomės į rudenišką kelionę. Jau ne kartą keliavę po Lietuvos kampelius, šįkart išvykome į kaimyninę Lenkiją. Kelionė maršrutu Seinai–Augustavas–Studzienična–Vygriai sujungė lietuvių literatūros atmintį, įdomius technikos atradimus ir sakralias erdves.

Pirmasis sustojimas – Seinai, XIX a. pab. ir XX a. pr. buvę svarbiu lietuvių kultūros bei tautinio atgimimo centru. Apžiūrėjome Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo baziliką, kurios architektūroje susipina vėlyvojo renesanso ir baroko bruožai. Čia, Mergelės Marijos koplyčios kriptoje, ilsisi poetas Antanas Baranauskas, 1897–1902 m. buvęs Seinų vyskupu ir į tikinčiuosius kreipęsis lietuviškai. Greta bazilikos stovi paminklas vyskupui ir „Anykščių šilelio“ autoriui.

Buvusiame dominikonų vienuolyne, kuriame anksčiau veikė Seinų kunigų seminarija, šiandien įsikūręs Kresų muziejus. Seminarijoje mokėsi daugelis lietuvių rašytojų, kunigų bei visuomenės veikėjų (V. Kudirka, V. Mykolaitis-Putinas ir kt.). Šio pastato istorija mena, kaip atkakliai buvo puoselėjamas lietuviškas žodis.

Augustavo kanalu keliavome grožėdamiesi rudeniškais krantais ir pažindami šliuzų sistemą. Stebėjome, kaip keičiant vandens lygį laivas pakeliamas arba nuleidžiamas – kelionė vandeniu tapo ir smalsumą žadinančia technikos pamoka.

Netoli Augustavo aplankėme Studzieničnos Dievo Motinos šventovę. Ši piligrimystės vieta apipinta pasakojimais apie stebuklingą šulinio vandenį, kuriam tikintieji priskiria gydomųjų galių. Su šuliniu siejamas ir ežero bei vietovės pavadinimas. 1999 m. čia lankėsi popiežius Jonas Paulius II, o jo apsilankymui atminti 2000 m. pastatytas paminklas.

Pažintinę kelionę vainikavo Vygriai, kur nacionalinio parko ežerų apsuptyje stūkso buvęs kamaldulių vienuolynas. Šie kraštai mena ir valdovus – čia medžioti mėgo Vytautas Didysis, Jogaila bei Žygimantas Augustas. Vienuolyno eremitoriumas – atskirų vienuolių namelių kompleksas – primena nuošalų kamaldulių gyvenimą, skirtą maldai ir tylai. Pakilę į bokštą gėrėjomės Vygrių ežero panorama, o sakralios erdvės leido pajusti ypatingą šios vietos aurą.

Kelionėje persipynė geografijos, istorijos, inžinerijos ir literatūros žinios, primindamos, kaip glaudžiai susijęs mus supantis pasaulis. Tokios patirtys plečia akiratį, padeda atrasti naujų sąsajų ir praturtina pamokas, į kurias sugrįžtame kupini įspūdžių bei idėjų.

Dėkojame mūsų mokytojai Anai, kuri ėmėsi iniciatyvos išsiaiškinti, kaip kolegos norėtų kartu švęsti profesinę šventę, ir pasirūpino kelionės organizavimu!

Kelionės akimirkas užfiksavo ir jomis pasidalijo mokytoja Ramunė.