Šiandien su dvyliktokais pradėjome taip, kaip per tiek metų jau tapo tradicija – nuo trumpo „warming-up“ pratimo, kuris, kaip visada, sukėlė šypsenų ir juoko. Tačiau visi žinojome, kad ši pamoka bus kitokia.
Vėliau kiekvienas mokinys gavo asmeninį mano paruoštą diplomą – su nuoširdžiais žodžiais, prisiminimais, šiek tiek humoro, ironijos ir labai daug šilumos. Po vienuolikos metų kartu sunku sutalpinti žmogų į kelis sakinius, bet labai norėjosi, kad kiekvienas išsineštų kažką asmeniško ir tikro.
Pamokos metu dalinausi savo mėgstamų autorių mintimis apie gyvenimą, laiką, pasirinkimus, drąsą būti savimi ir žmogaus kelią. Kalbėjome ne tik apie anglų kalbą, bet ir apie tai, kas lieka žmoguje po mokyklos.
Buvo daug prisiminimų, juoko, truputis nostalgijos ir supratimo, kad baigiasi labai svarbus etapas. Per tiek metų šie mokiniai tapo ne tik mano mokiniais, bet ir nuostabiais jaunais žmonėmis, kurių nuoširdžiai ilgėsiuosi.
Ačiū jums už chaosą, juoką, pokalbius, ginčus, sunkų darbą, už jūsų asmenybes ir už tai, kad leidote būti maža jūsų istorijos dalimi.
Sėkmės gyvenime, dvyliktokai. Tikiu, kad pasaulis dar apie jus išgirs!