Vasario mėnesį gimnazijoje pražydo Lietuvių kalbos dienos J. Koridorių sienas papuošė įvairiomis technikomis sukurti moksleivių darbai, kuriuose atsispindi mokinių supratimas apie laisvę, nepriklausomybę ir meilę tėvynei.
Ant didelių plakatų išaugo šeštokų užauginti medžiai, kurių šakose nutūpė trispalviai paukšteliai. Geltona, žalia ir raudona spalvos čia tapo ne tik vėliavos simboliu, bet ir laisvės ženklu. Paukščiai – tai laisvės, skrydžio, svajonių simbolis. Medžiai su giliomis šaknimis primena stiprią Lietuvos istoriją, o išsišakojusios šakos – ateitį, kurią kuria jaunoji karta..
10–11 klasių mokinių plakatai atskleidė brandesnį, apmąstytą požiūrį. Juose panaudoti žinomų lietuvių rašytojų ir poetų žodžiai apie laisvę, žmogaus orumą ir tautos stiprybę: laisvė nėra duotybė – ji sunkiai iškovojama ir dar sunkiau puoselėjama bei saugoma. Mokiniai kūrybiškai derino tekstą ir vaizdą: koliažus iš laikraščių iškarpų, piešinius, akvarelę, aplikacijas, simbolinius ženklus – paukščius, medžius, šaknis, rankas, saugančias Lietuvos kontūrą. Ypač įspūdingi darbai, kuriuose laisvė vaizduojama kaip augantis medis – su tvirtomis šaknimis praeityje ir žaliuojančia laja dabartyje. Kituose plakatuose – rankomis laikoma Lietuva, šviesos spindulys trispalvės spalvomis ar paukštis, kylantis virš miesto bokštų. Šios detalės rodo, kad mokiniai ne tik atkartoja simbolius, bet ir kuria savą laisvės viziją.
Džiugu matyti, kaip skirtingo amžiaus mokiniai savaip suvokia ir išreiškia laisvės prasmę. Vieni ją piešia kaip spalvingą skrydį, kiti – kaip atsakomybę ir istorinę atmintį. Visi darbai liudija kūrybiškumą, originalų žvilgsnį ir nuoširdų ryšį su savo šalimi. Tokios iniciatyvos ne tik puošia mokyklos erdves, bet ir stiprina bendruomeniškumą, primena, kad laisvė gyva tol, kol ją branginame.
Lietuvių kalbos mokytojų vardu
mokytoja Jolanta Borisovienė